PROJEKTAI (2021m.)

Projekto pavadinimas: Viena kalba- teatro kalba

Projekto programa:  taikomojo teatro programa, naudojanti užsienio šalių patirtį, skirta Naujosios Vilnios multikultūrinės bendruomenės mažiau galimybių turinčių  vaikų ir jaunimo dienos centro „Mūsų nameliai“(toliau DC“Mūsų nameliai“) lankytojams: jaunų šeimų ir jų vaikų grupėms bei pagyvenusių žmonių grupei. Projektu buvo siekiama įgalinti žmones laisvai reikšti save, lavinti vaizduotę ir kūrybiškumą, edukuoti apie skirtingas meno formas (muziką, tapybą, judesį ir teatrą). Projekto metu buvo siekiama sukurti saugią kūrybinę erdvę be teisingos/klaidingos politikos, erdvę, kurioje vyrautų tarpusavio suprantimas ir vienas kito susiklausymas. Projekte verbalinė kalba buvo nenaudojama, tokiu būdu įgalinant asmenį saugiai jaustis turint silpnus kalbinius įgūdžius, ar kalbos defektus. 

Projekto aprašas: VSCB Naujosios Vilnios bibliotekoje buvo vykdomos kultūrinės edukacijos veiklos, paremtos taikomojo teatro metodais.

Taikomasis teatras – inovatyvi scenos meno rūšis, apjungianti socialiai įtraukiančio, edukacinio, provokuojančio, politinio, socialinio spektaklio ir bendruomenių teatro sąvokas. Ši nauja Lietuvoje teatro praktika, kuri Didžiojoje Britanijoje jau tapusi gilia tradicija ir peržengusi ne tik profesionaliąją sceną, bet ir aukštojo mokslo auditorijas, inicijuoja didelį socialinį (asmeninį ar  kolektyvinį) pokytį skirtingose bendruomenėse. 

Šios retos meno rūšies specialistė, kuri įgijo patirtį Jungtinėje Karalystėje ir kuri yra viena iš pirmųjų pradėjusių tokią veiklą Lietuvoje, DC“Mūsų nameliai“ patalpose, atliko tikslingą performatyvią veiklą, kuri buvo orientuota į socialinės grupės su skirtinga kalbine patirtimi socialinį pokytį bei tos grupės įsitraukimą į bendruomenę. Naudodama specifines, inovatyvias žinias ir gebėjimus, paremtus britų akademikės Dorothy Heathcote edukacinės dramos filosofija “Eksperto Mantija” bei jungdama kitas meno rūšis, dramos specialistė ugdė socialinės grupės emocinį intelektą, jungė vaikų su specialiais edukaciniais poreikiais ir suaugusiųjų pagyvenusių žmonių grupes.

Šie metodai sukūrė realų pokytį bendruomenėje. 

Šia veikla buvo siekiama didinti vaikų ir jaunimo iš multikultūrinių šeimų bei mažiau galimybių turinčių senyvo amžiaus žmonių integraciją į visuomenę, naudojant universalią neverbalinę kalbą – teatrą.  Ugdyti bendradarbiavimą, savęs ir artimųjų pažinimą, toleranciją, kūrybiškumą, saviraišką, išmokti naujų bendravimo formų, stiprinti šeimos bendrystę, ugdyti pasitikėjimo savimi ir kitais jausmus bei suteikti galimybę praleisti turiningą ir prasmingą laisvalaikį. 

Taikomosios dramos projektas, susivienijęs su Teatro terapijos metodika – vienas pirmųjų stipriųjų edukacinių iniciatyvų, galinčių padėti visiems džiaugsmingai tyrinėti pasaulį, didinti sąmoningumą, suteikti galių ir paskatinti realius bei ilgalaikius pokyčius.


Istorijų kambariai Naujosios Vilnios bendruomenei

Projekto aprašas: Neišgalvotų istorijų kambarys – tai žymių žmonių biografinių knygų skaitymo ir aptarimo  užsiėmimų ciklas dalyvių grupėje, pereinant prie asmeninių istorijų pasakojimų.

Užsiėmimo metu yra pristatoma knyga, o vėliau biblioterapijos specialistas inicijuoja diskusiją tarp grupės dalyvių taip kviesdamas juos refleksijai bei svarbiausių žymaus žmogaus pasiekimų ar laimėjimų aptarimui. Per išgyventas ir pamėgtas biografines žymių žmonių istorijas, dalyviai skatinami prisiminti, pasidalinti savo išgyvenimais, bei išklausyti kitus.

Reflektuodami ir diskutuodami tikslinės grupės dalyviai sustiprina  pasitikėjimą savimi, savo įgūdžiais ir gebėjimais, stiprinamas savipagalbos ir bendrystės jausmas. Įvairių istorijų pasakojimai skirtingų žmonių grupėse visada buvo ir yra viena iš labiausiai bendrystę skatinančių meninių priemonių.

Temos vizualizacijai buvo  naudojami fotomenininko Audriaus Zavadskio kūrybinio palikimo fotografijų fondo darbai.

Neišgalvotų istorijų kambarys veikė ir kontaktiniu būdu (Naujosios Vilnios bibliotekoje), ir nuotoliniu – uždaroje „Facebook“  grupėje, kurią moderavo literatūros ir biblioterapijos specialistai, o dalyviai galėjo tarpusavyje bendrauti, dalintis savo patirtimi ir įspūdžiais.

Šeimos istorijų kambarys – atskira teatro pobūdžio erdvė, skirta jaunoms šeimoms auginančioms mažus (ikimokyklinio amžiaus vaikus) bei mažiau galimybių turinčioms šeimoms, kurių vaikai lanko DC „Mūsų nameliai“. Šeimos istorijų kūrime buvo naudojami teatro ir įvairių vaidybinių žaidimų elementai, kurių pagalba vaikai ir tėvai mokėsi kūrybiškai papasakoti savo šeimos istoriją. Užsiėmimų metu buvo skatinamas dalyvių kūrybiškumas, saviraiška, ugdomas pasitikėjimo savimi jausmas bei šeimos bendrystės jausmas.

Užsiėmimus moderavo ir vykdė aktorius ir meninių veiklų edukatorius.

Vykdant ,,Istorijų kambarių“ užsiėmimus, šia veikla buvo siekiama skatinti mažiau galimybių turinčios Naujosios Vilnios bendruomenės narius – suaugusius, senjorus, regėjimo negalią turinčius asmenis, šeimas su mažamečiais vaikais – ugdyti savo kūrybinį potencialą, saviraišką, kritinį mąstymą, siekiant bendruomeniškumo per kultūrines veiklas  skirtingose socialinėse  grupėse.


Asmeninių ir socialinių gebėjimų   programa socialinę atskirtį patiriančiai Naujosios Vilnios bendruomenei

Projekto aprašas: Projekto metu, tikslinė dalyvių grupė (tėvai auginantys vaikus su spec. poreikiais), multisensorinio kambario erdvėje stiprino vaikų psichinę ir emocinę sveikatą. Naujosios Vilnios bendruomenės jaunos šeimos, turinčioms įvairių psichologinių sunkumų dalyvavo „Pozityvios tėvystės“ programoje, išklausant ir susipažįstant su  tam tikrais  socialinio ir psichosocialinio pobūdžio problemų sprendimo būdais bei refleksijomis dalyvių grupelėse. Kiekvieną šeštadienį bendruomenės šeimos su vaikais dalyvavo  taikomojo teatro užsiėmimuose, skirtuose saviugdai ir saviraiškai.

Taikomojo teatro metodas užsienio šalyse taikomas kaip priemonė įtraukiant bendruomenės narius į bendruomeninį gyvenimą. Taikomojo teatro metodas apima muziką, dramos ir muzikos elementus, todėl toks platus priemonių spektras nesunkiai pritaikomas įvairių pomėgių ir gabumų turintiems asmenims.

Projektas buvo skirtas Naujosios Vilnios bendruomeninės veiklos stiprinimui. Kiekvienai tikslinei dalyvių grupei buvo organizuojamos skirtingos veiklos, skirtos jų gyvenimo kokybės gerinimui, sprendžiant  psichosocialines problemas, padedant susikurti saugią ir pozityvią aplinką, pritapti prie daugiakultūrės bendruomenės.

Projekto pabaigoje dalyvių laukė maža šventinė programa ir Kalėdų senelis.


Naujos socialinės iniciatyvos romų bendruomenės moterims ir mergaitėms

Projektu siekėme stiprinti saugaus bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimus romų bendruomenės moterų ir mergaičių savi pagalbos  grupėse, sprendžiant asmeninio gyvenimo problemas bei  ieškant pagalbos naujose situacijose, dalyvaujant bendruomenės gyvenime, ugdyti ir stiprinti  socialinius įgūdžius, mažinant socialinę atskirtį.
Savi pagalbos mergaičių ir moterų grupėse, konsultacijų metu siekėme spręsti įvairias socialines problemas (pvz. gyvenamosios vietos pakeitimas, problemos pritampant naujoje mokykloje, stereotipinis visuomenės požiūris į romų tautybės asmenis), suteikiant didesnę galimybę bendrauti tarpusavyje, imtis atsakomybės ir padėti bei palaikyti kitus. 

Inovatyvus menų terapijos metodas – taikomasis teatras, jo taikymas grupiniuose užsiėmimuose, veikia asmens mąstymą, būklę, inicijuoja didelį socialinį (asmeninį ar  kolektyvinį) pokytį. Šie užsiėmimai orientuoti į socialinės grupės įsitraukimą ir socialinį pokytį mergaičių savi pagalbos grupėje. Kitas metodas – tai gyvenimo istorijų pasakojimas, įgalina žmogų kalbėti apie paprastus dalykus, išgyvenamus jo aplinkoje. Savo gyvenimo istorijų pasakojimai padeda žmonėms geriau pažinti vienas kitą, moko empatijos.

Ši forma sukuria šilumą, gerina tarpusavio santykius, provokuoja atvirumą, padeda įveikti svetimos aplinkos baimę, kaip papildoma edukacinė priemonė prieš užsiėmimus, rodomos trumpametražių socialinio turinio  filmų peržiūros, bei vyko jų aptarimai tikslinėse grupėse.


Mokausi augti: kūrybinė emocinių įgūdžių lavinimo programa

Stovyklos metu vyko nuotoliniai biblioterapijos užsiėmimai ir  nuotolinės kūrybinės dirbtuvės. Nuotolinius biblioterapijos užsiėmimus vykdė psichologas, kurių metu stovyklos dalyviai, vaikai iš jautresnių socialinių šeimų, grupelėse mokėsi kurti pozityvius asmeninius ir  tarpasmeninius santykius, ugdė vertybių sampratą apie šeimą, stiprino socialinius ir emocinius įgūdžius ir gebėjimus.

Psichologas grupės užsiėmimo metu garsiniu būdu skaitė atrinktą literatūrinio kūrinio ištrauką, apie vaikų – tėvų, brolių ir seserų santykius šeimoje, skatinant grupės dalyvius analizuoti knygos veikėjo išgyvenimus, jo veiksmus ir mintis, kurios padėtų aiškiau suvokti, kokios yra reikšmingiausios vertybės  šeimoje, ir draugystėje, su kokiomis problemomis susiduria veikėjas, ieškoti pozityvių sprendimo galimybių ir būdų. Stovyklos dalyviams, sunkiai reiškiantiems mintis, buvo naudojami terapinio piešimo elementai, vaidmenų žaidimai.

Siekiant stiprinti stovyklos dalyvių emocinį ryšį su šeimos nariais, vaikai nuotolinių kūrybinių dirbtuvių metu naudojant įvairias meninės raiškos priemones gamino savo šeimos nariams dovanėles, kaip geros emocijos išraišką. Kūrybinė veikla stiprinanti emocinius įgūdžius, skatino dalyvių saviraišką, ugdė meninius gebėjimus. Šias dirbtuves vykdė meno srities edukatorius. Stovyklos pabaigoje pagaminti kūrybiniai darbai buvo viešinami dienos centro facebook paskyroje.


 

Reportažas apie projektą „Atvirumo s@la“

Projektas „Kultūrų Dialogas vienija“

Projektas „Socialinės ir emocinės komunikacijos stiprinimas socialiai pažeidžiamoms Naujosios Vilnios šeimoms“